Sukčiai prisitaiko – budrūs turime būti visi!
Kasdien policijos suvestinėse skelbiama apie nuo sukčių nukentėjusius žmones, praradusius dideles pinigų sumas. Todėl primename: sukčiai nuolat ieško naujų būdų pasiekti žmones ir išvilioti jų pinigus. Jie skambina, siunčia žinutes ir el. laiškus, kuria netikras interneto svetaines, parduotuves ar nuomos skelbimus.
✅ Sukčiai gali apsimesti banko, policijos, valstybės įstaigos ar kitos patikimos organizacijos darbuotojais. Kartais jie žino ir tikrus žmogaus duomenis, tačiau tai dar nereiškia, kad skambutis ar siunčiama nuoroda yra patikimi.
✅ Dažnai sukčiai stengiasi sukelti baimę ir skubą: praneša apie tariamą pavojų banko sąskaitai, ragina patvirtinti mokėjimą, atskleisti prisijungimo kodus ar perduoti pinigus „patikrinimui“.
✅ Kitu atveju vilioja itin maža prekės kaina, skubiu pasiūlymu ar patraukliu apgyvendinimo skelbimu. Jei prašoma veikti čia ir dabar, mokėti neįprastu būdu ar tęsti pokalbį kitoje programėlėje – sustokite ir pasitikrinkite.
❗❗❗ Niekam neatskleiskite savo PIN kodų, interneto banko prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodų.
❗❗❗ Nepatvirtinkite mokėjimo, kurio patys nepradėjote. Kilus įtarimui, nutraukite pokalbį ir patys susisiekite su banku ar įstaiga oficialiais kontaktais.
❗❗❗ Prie interneto svetainių junkitės per anksčiau patikrintą adresą arba oficialią programėlę, o ne per netikėtai gautą nuorodą ar paieškos rezultatą.
❗❗❗ Prieš pirkdami pasidomėkite pardavėju – tiek privačiu asmeniu, tiek elektronine parduotuve. Patikrinkite skelbimo sąlygas, atsiliepimus ir pardavėjo duomenis. Apie įtartinus socialinių tinklų puslapius galima pasidomėti ir kitų gyventojų patirtimi viešose sukčiavimo prevencijos grupėse.
✅ Sukčiai nesirenka vienos amžiaus ar socialinės grupės – jų taikiniu gali tapti bet kuris žmogus. Jie naudojasi pasitikėjimu, nerimu ar noru nepraleisti gero pasiūlymo. Sukčiavimo atvejų ištyrimas taip pat nevienodas: vienus atvejus išaiškinti paprasčiau, kitus – sudėtingiau, ypač kai įtariamieji yra užsienyje ir tyrimui reikia bendradarbiauti su kitų šalių teisėsauga. Panevėžio apskrityje išaiškinama apie 50–60 proc. sukčiavimo atvejų. Tačiau dėl nedidelių prarastų sumų dalis žmonių į policiją nesikreipia.
✅ Kviečiame būti budrius ir kalbėtis su artimaisiais apie sukčiavimo būdus.
Jeigu atskleidėte duomenis ar atlikote įtartiną pavedimą, nedelskite: kreipkitės į banką, praneškite policijai, o skubios pagalbos atveju skambinkite 112.
❗✅❗ Prieš spausdami, mokėdami ar atskleisdami duomenis – sustokite ir pasitikrinkite.